Oct 22, 2025
APIE TEPTUKUS ALIEJINEI TAPYBAI- FORMOS, DYDŽIAI IR PASKIRTIS
TAPYBOS PROCESAS PRASIDEDA NUO ĮRANKIO – TEPTUKO, KURIS YRA TIESIOGINIS TILTAS TARP MENININKO RANKOS IR DROBĖS. ALIEJINĖJE TAPYBOJE TEPTUKŲ PASIRINKIMAS LEMIA NE TIK POTĖPIO POBŪDĮ, BET IR VISOS KOMPOZICIJOS CHARAKTERĮ, TODĖL SVARBU PAŽINTI PAGRINDINIUS JŲ TIPUS IR FUNKCIJAS.
TEPTUKO FORMOS
Flat (plokščias) – tai teptukas tiesiais, kvadratiniais galiukais, kuriuo galima daryti tiek plačius, tiek aštresnius, kryptingus potėpius. Plokščias teptukas ypač tinka fonams, didesnių formų modeliavimui, aiškių linijų kūrimui ir toniniams perėjimams, kai keičiant paspaudimo jėgą galima išgauti tiek minkštą, tiek ryškų potėpį.
Round (apvalus) – klasikinės formos teptukas smailėjančiu galu, tinkantis linijoms, detalėms ir tiksliems formos akcentams. Apvaliu teptuku galima tiek brėžti ploną liniją, tiek išgauti platesnį potėpį, priklausomai nuo spaudimo jėgos. Jis ypač naudingas modeliuojant apvalius tūrius, figūras, portretinius fragmentus.
Filbert (apvaliai užapvalintas plokščias) – tai tarpinis variantas tarp flat ir round teptuko. Dėl ovalaus galo jis suteikia itin švelnius potėpių perėjimus, todėl yra nepakeičiamas tapant žmogaus odą, peizažo toninius susiliejimus ar subtilias formų ribas. Filbert tipo teptukas leidžia išlaikyti potėpio kryptį, bet kartu išvengti aštrių kraštų.
Be pagrindinių formų (flat, round, filbert), verta pažinti dar kelis:
Mottler – labai platus, tiesus teptukas, skirtas dideliems paviršiams, fonų dengimui ar lako sluoksniams. Akademinėje tapyboje dažnai naudojamas drobės gruntavimui ir dideliems spalviniams tonams uždengti.
Fan (vėduoklės formos) – naudojamas toniniams perėjimams, švelniam spalvų susiliejimui ir faktūros „suliejimui“. Puikiai tinka švelniai suvienodinti potėpius portrete ar peizaže.
Angle (kampinis) – turi pasvirusį šerelių galą, leidžia preciziškai pasiekti kampus ar daryti kryptinius, linijinius potėpius.
Rigger (linijinis) – ilgas, plonas teptukas smulkioms linijoms, parašams ar šakoms tapyti.
DYDŽIŲ ĮVAIROVĖ
Kiekvienas teptuko tipas turėtų būti turimas bent trijų dydžių – mažas detalėms, vidutinis pagrindiniams formos darbams ir didelis apibendrinimui bei fonams. Dydžių derinimas leidžia perkelti tapybos procesą iš detalaus į apibendrintą, kas yra esminė akademinės tapybos struktūros dalis.
Teptukų dydžiai žymimi skaičiais – nuo itin smulkių iki didelių, ir nors gamintojų žymėjimai šiek tiek skiriasi, bendras principas yra toks: kuo didesnis skaičius, tuo platesnis teptuko šerelių plotis.
Pavyzdžiui, dydžiai gali svyruoti nuo nr. 0 ar 1 (labai ploni teptukai smulkiai detalei) iki nr. 20–24 (skirti plačioms drobėms ir apibendrinimuiydžiai – nr. 4–10 – yra universaliausi ir dažniausiai naudojami pagrindinei tapybai.
Ką tai reiškia praktikoje?
Maži teptukai (nr. 0–3) – naudojami detalėms, smulkioms formoms, linijoms ar šviesos akcentams. Jie leidžia tiksliai kontroliuoti potėpį.
Vidutiniai teptukai (nr. 4–10) – tai pagrindiniai darbo teptukai, skirti formoms, tūriams, perėjimams ir faktūrai. Šiuos teptukus studentai naudoja daugiausia.
Dideli teptukai (nr. 12–20 ir daugiau) – būtini fonams, didelių spalvinių plotų tapymui ir kompozicijos apibendrinimui. Jie moko drąsos ir platesnio gesto, leidžia išlaikyti visumos jausmą.
Svarbu: skirtingų gamintojų numeracija nėra visiškai vienoda – „nr. 10“ vieno gamintojo gali būti platesnis nei kito. Todėl teptuką visada verta apžiūrėti gyvai arba pasitikrinti nurodytą šerelių plotį centimetrais.
Rekomendacija mokiniams:
Turėti bent po tris dydžius kiekvieno tipo teptuko (flat, round, filbert) – mažą, vidutinį ir didelį. Tai leis keisti potėpio mastelį nekeičiant darbo logikos ir išmokti valdyti formą nuo detales iki visumos.
Profesionalų patarimas:
Didelė klaida pradedantiesiems – tapyti visą drobę mažu teptuku. Toks darbas tampa nebe tapyba, o piešimas dažais. Tapyba prasideda tada, kai teptuko plotis verčia mąstyti apie toną, kryptį ir visumą, o ne apie kontūrą.
RANKENOS ILGIS
Aliejinei tapybai rekomenduojamos ilgos rankenos. Jos leidžia tapyti iš atstumo, išlaikyti platesnį gestą ir geriau matyti visumą. Ilga rankena skatina ne smulkmenišką, o laisvesnį, tapybiškesnį potėpį – tai ypač svarbu mokantis kompozicijos ir formos santykių. Trumpesnės rankenos teptukai tinkami detaliems darbams arba eskizams, kai tapoma sėdint ar iš arčiau.
Ne visi teptukai tinka aliejinei tapybai. Aliejiniai dažai yra tiršti, sunkūs ir reikalauja tokio šerelio, kuris galėtų išlaikyti dažo kiekį, išlaikyti formą ir kartu būti pakankamai elastingas.
ŠERELIŲ TIPAI
Natūralūs šereliai (šernų, kiaulių) – klasikinis pasirinkimas aliejinei tapybai. Jie yra standūs, šiek tiek šiurkštūs, todėl puikiai laiko dažą ir leidžia išgauti faktūrą. Tokie teptukai tinka didesniems potėpiams, reljefinei, ekspresyviai tapybai.
Sintetiniai šereliai – gaminami iš nailono ar poliesterio. Jie yra minkštesni, elastingesni ir tinka švelnesniems potėpiams bei glotnesniems paviršiams. Šiuolaikiniai sintetiniai teptukai dažnai prilygsta natūraliems, bet juos reikia valyti švelniau, kad neišsitampytų.
Mišrūs šereliai – jungia abiejų savybes: standumą ir švelnumą, todėl ypač naudingi pradedantiesiems, ieškantiems universalaus teptuko.
ALIEJINĖS TAPYBOS TEPTUKAI SKIRIASI NUO AKRILINIŲ AR AKVARELINIŲ
Akvarelei reikalingi minkšti, didelį vandens kiekį laikantys teptukai (pvz. voverės, kolinskio plauko).
Akrilui tinka standesni sintetiniai, bet jų šereliai greičiau dėvisi dėl dažų chemijos.
Aliejiniai teptukai turi būti pakankamai tvirti, kad išlaikytų tirštus dažus ir nebūtų pažeidžiami tirpiklio (pvz. terpentino ar linų aliejaus).
Norint suprasti potėpio galią, būtina eksperimentuoti su skirtingų formų teptukais.
Aliejinė tapyba reikalauja stiprių, elastingų ir formą išlaikančių teptukų. Kiekvienas jų tipas – nuo mottler iki filbert – turi savitą potėpio charakterį. Flat, round ir filbert tipai suteikia visą tapybos išraiškos spektrą – nuo konstruktyvaus linijinio iki minkšto toninio modelio. Kiekvienas teptukas turi savo balsą, o tik juos visus išbandžius galima išmokti valdyti tapybos kalbą profesionaliai.
Profesionalus tapytojas renkasi ne „vieną gerą teptuką“, o visą jų sistemą, kur kiekvienas atlieka konkrečią funkciją: nuo didelio gesto iki paskutinės smulkios detalės.